Kalba / Język

CookiesAccept

Šiame puslapyje naudojami slapukai (cookies) svetainės lankomumui stebėti

Sužinoti daugiau

Sutinku


 







Login Form

Dabar svetainėje 16 svečiai (-ių) ir narių nėra

1117471
Today
Yesterday
This Week
Last Week
This Month
Last Month
All days
396
464
3015
1110453
17729
17803
1117471

Your IP: 34.204.0.181
nuo 2014 m. kovo 20d.

100-osios Valstybės atkūrimo metinės

Sakų lašely miega praeitis:

Lietuvių godos, karžygių narsumas,

Motulės ašaroj sustingusi viltis,

Padangėn kylantis Tėvynės dūmas.

Mažam lašely gintaro skaidraus

Pušų ošimas, marios begalinės.

Ką atsakysiu, jei manęs paklaus:

Kas būtum be savos gimtinės?

Suspaudus gintaro krislelį delnuose,

Ištarsiu: kolei plaks širdis krūtinėj,

Tave minėsiu savo maldose,

Manoji Gintaro Tėvyne…

(I. Gimžūnienė)

Punske, kaip ir Lietuvoje plaka begalė karštų, tėvynę mylinčių širdžių, o jose telpa visa Lietuva – visa jos praeitis, dabartis ir ateitis.

Šiemet, Lietuvai minint 100-ąsias Valstybės atkūrimo metines, Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos bendruomenė su didžiuliu atsidavimu ruošėsi šventei.

 

Juk pats malonumas šiame mažame pasaulio lopinėlyje išsaugoti bei puoselėti lietuvybę. Metai į metus su didžiuliu atsidavimu ruošiamės Lietuvos valstybinėms šventėms, tačiau šie metai buvo ypatingi. Jaunos vaikų širdelės sėkmingai, su didžiuliu noru nuolat ugdo lietuvišką dvasią, nepamiršdamos tų tradicijų, kuriomis gyveno mūsų protėviai.

Jau sausio pradžioje Punsko Dariaus ir Girėno mokinių savivalda su savo globėja ruošė sveikinimą Lietuvai. Tėvynę pasveikino visa mūsų mokyklos bendruomenė ir tai įvykdė savo darbais: grodami lietuvių liaudies kūrinius, šokdami liaudiškus šokius. tardami ir brangindami lietuvišką žodį (Dailiojo žodžio konkursas), švęsdami Lietuvos valstybines šventes (Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją), ausdami lietuviškas juostas, dalyvaudami Lietuvos geografijos ir istorijos konkursuose, žaisdami krepšinį ir žinodami, kad Lietuva – krepšinio šalis. Sveikindami Lietuvą su atkūrimo šimtmečiu pažymėjom, kad tėvynę nuolat prisimename. Metai į metus aplankome ir pasveikiname gyvu lietuvišku žodžiu.

Vasario 16-osios šventei mokiniai ruošė laikraštėlius, kuriuos kiekvienas gali pamatyti dar ir šiandien mokyklos koridoriuose. Vieni pažymėjo, kaip lietuviai išsibarstę visame pasaulyje ir ką jie jaučia gyvendami svetur. Pabrėžė, kad visoje JAV gyvena apie 650 000 lietuvių, vaizdavo žmones, kurie sukūrė Lietuvą (J. Basanavičius ir kt.), įamžino ir Lietuvos Aktą bei signatarus, mūsų krašto delegatus dalyvavusius Vilniaus konferencijoje. Mokiniai Dariaus ir Girėno lūpomis dar kartą priminė tą svarbų ir lemtingą skrydį per Atlantą, jaunesnieji mokinukai savo darbeliais nukėlė į gražiausias Lietuvos vietas. Pažintį su tėvyne sustiprino Lietuvos sporto ir kultūros pasiekimais, Prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės darbais. Viso to dėka mokiniai dar labiau pagilino žinias apie tėvynės istoriją, jos taip didžiai nueitą kelią.

Visa mokyklos bendruomenė Vasario 16-osios rytą atlapuose įsisegė trispalvę juostelę. Ta juostelė neįprasta. Tos trys spalvos nupintos su didžia meile ir atsidavimu. Tai mokinių rankų darbo vaisius.

Kiekviena valstybinė šventė yra atsigręžimo į praeitį, pagarbos tautos patirčiai diena. Tai diena, kai labiau išgyvenamas išdidaus buvimo lietuviu jausmas. Laisvės kaina ir vertė prisimenama ir kas kartą išgyvenama, kai išaušta dienos, pažymėtos ypatingo įvykio ženklu. Ypač jaunajai kartai svarbu suvokti šios dienos prasmę, neužmiršti ir nuo mažens puoselėti pilietiškumo jausmus. Jau tapo tradicija, kad minėdami šią iškilią Lietuvai datą, pradinukai, padedami mokytojų, ruošiasi iš anksto: gamina valstybės simbolius, puošia patalpas, ruošiasi iškilmingam pasirodymui. Taigi Vasario 16-ąją šventėme gražiai ir linksmai. Pirmiausiai pirmokai, antrokai ir trečiokai su savo auklėtojomis pakvietė į savo ruoštą programėlę.

Trečios pamokos metu iškilmingai ir įkvėptai sugiedojus „Tautišką giesmę“, pasirodė mūsų vyriausieji – gimnazijos trečiokai. Jie paragino mylėti savo šalį, priminė dvidešimties narsių vyrų 1918 metų vasarį atliktą didingą darbą.

Minėjime buvo prisimintos istorinės 1918 metų aplinkybės. Skambėjo eilės apie tėvynę.

O koks minėjimas be tradicinėmis šioje mokykloje tapusių dainų?

Turbūt gražiausias ir iškilmingiausias momentas buvo, kuomet visi drauge iškilmingai žygiavome į bažnyčią ir sudalyvavome šv. Mišiose. Ir koks pakylėjimas įvyko, kuomet Lietuvos šimtojo gimtadienio proga sugaudė varpai. Varpų skambėjimas tapo vienu pagrindinių Lietuvos šimtojo gimtadienio akcentų. Juk net varpų skambėjimo laikas pasirinktas ne atsitiktinai. Būtent tą valandą prieš 100 metų buvo pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas. Visi mokinukai bei mokytojai skambino varpeliais, o jų gaudesys turbūt pasiekė pačios tėvynės širdį.

Varpų gaudesys nenutilo ir Punsko senosiose kapinėse, kur buvo atidengta ir pašventinta „Varpinė“, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 100-mečiui. Kaip džiugu, kad Lietuvos šimtmečio varpas sau vietą rado prie pat mūsų mokyklos.

Ir štai šventė tuo dar nesibaigia. Kovo 21 dieną Punsko Dariaus ir Girėno mokyklos mokinių savivalda organizuos konkursą, o mokiniai galės pasireikšti savo žiniomis apie Tėvynę Lietuvą.

Saugokime ir branginkime lietuvišką žodį, gerbkime, kas kiekvienam lietuviui brangu ir sava. Juk turime tai, ko kažkada meldė mūsų protėviai, kovojo seneliai – laisvą Tėvynę Lietuvą. Tad Lietuvai minint 100-ąsias Valstybės atkūrimo metines, galime drąsiai teigti, kad kol bus gyvas lietuviškas žodis, tol gyvuos mūsų Gintaro Tėvynė…

Dalia Makauskienė