Mokytojo darbą galima būtų palyginti su auksinio rudens diena – kai gamta žėri įspūdingomis spalvomis, kai saulutė maloniai šildo skruostą, kai atslenka ir nuslenka debesėlis... Permainingas ir mokytojo darbas – ir džiaugsmas, ir rūpestis, ir kartais širdgėla, ir vėl džiaugsmas... Tikras mokytojas turi būti Andersenas – žinoti, kad bjaurusis ančiukas galų gale virsta baltąja gulbe! Tik žmonių pasaulyje, tai nevirsta savaime – reikia ir šeimos, ir mokytojų pastangų.

Šių metų spalio 9 dieną, Punsko kultūros namuose pasirodė Alytaus jaunimo centro mokiniai ir parodė miuziklą, pastatytą pagal „Eglės žalčių karaliėnės“ legendą. Miuziklo režisieriai – Ieva Ivanauskaitė ir Jonas Gaižauskas. Kostiumai, dekoracijos, rekvizitai buvo labai įdomūs. Jūra, darbo įrankiai, medžiai labai tikroviški. Dauguma aktorių dainavo, pavyzdžiui, žaltys, Eglė, gegutės. Spektaklis truko apie valandą.

Spalio 10 d. mūsų mokyklos mokiniams buvo vedamos neįprastos ir labai įdomios pamokos. Tądien pas mus svečiavosi ir užsiėmimus vedė Vilniaus „Beatričės namų“ muziejaus edukatorės Renata ir Lina. Jos pasakojo apie aklą dainininkę Beatričę Grincevičiūtę, kuri, beje, labai mylėjo vaikus. Regėjimo negalia moters nepalaužė: ji pati mezgė, kepė, mielai priiminėjo svečius, bendravo ir kuo galėdama padėdavo kitiems. Viešnios atvežė ir mums parodė pačios Beatričės rankomis numegztus krepšius.